Žmonės per dažnai jaučia vienatvę.

Ir mano akimis to vis daugėja.

Vienatvės jausmas yra ne apie bendravimą su kitais ir turėjimą kuo daugiau draugų ar šeimos narių.

Ne.

Vienatvė ateina iš kitur - iš tavęs.

Jeigu jautiesi vienišas, tikėtina, kad priežastis - nemokėjimas kurti ryšio su savimi.

Neturėdami ryšio su savimi, bet turėdami aplinkoje daug žmonių, vis tiek tokie jaučiamės.

Savo vidinės tuštumos nepadės užpildyti niekas kitas. Nebent tik laikinai prisimirši.

Kas yra ryšys su savimi? Kaip jį atkurti?

Tai procesas, kuriam reikia laiko.

Kad turėtum gerą ryšį su savimi, pirmiausia turi mokėti išgirsti vidinį balsą ir pojūčius, o tada dar ir gyventi tuo.

Jeigu neklausai savęs, neįsiklausai į savo poreikius, tuomet ir ryšio su savimi sukurti nepavyks.

Kaip paralelę naudokime bendravimą su draugais. Jeigu jų negirdėsime, nebandysime suprasti, tada ir ryšys bus atitinkamas.

Girdėti save ne visada būna lengva, nes dažnai visa tai veda į pokyčius, kurie ne tokie ir malonūs, nes turi mirti kažkas seno, kad gimtų nauja.

Turi būti malonu pabūti su pačiu savimi ir savo mintimis. Tada Neturi trūkti kažko. Neturi būti diskomforto. Neturi būti noro pabėgti nuo minčių ir jausmų, kuriuos jaučiame.

Girdėti savo mintis ir jas apmąstyti būtina. O dar svarbiau priimti sprendimus, kad tai neliktų tik mintys.

Pavyzdžiui. Daugelis vis sau kartojame, kad laikas pradėti sportuoti. Bet dėl kažkokių priežasčių to nedarome, nors vidinis balsas apie tai primena kasdien.

Norisi pakeisti darbą, bet to nepadarome.

Norisi nebebendrauti su kažkuo, bet vis tiek tai darome.

Nedarant to, kas yra mums svarbu ir eina iš mūsų - kelias į vienatvę.

Nes vienatvė - tai neturėjimas ryšio su savimi.

Savęs negirdėjimas.

Savo pažadų sau nesilaikymas.

Neišsakymas minčių kitiems.

Neatstovėjimas savęs.

Savo ribų nenustatymas.

Visi šie dalykai veda į vienatvę.

Kuo silpnesnis ryšys su savimi, tuo vienišesnis jausies.