Žmonės kaip varikliai.

Mūsų kuras energija.

Per dieną gauname x kiekį energijos.

Tačiau gauname tiek, kiek gebame priimti.

Mūsų atsakomybė prieš gyvenimą, pasaulį, šeimą, dievą tą kasdien gaunamą energiją panaudoti tinkamai.

O energijos gauname įvairioms sritims, darbams, veiksmams, mintims. Viskam.

Ir visur energiją reikia gebėti nukreipti tinkamai.

Šeimai - šeimai skirtą energiją, darbui - darbui skirtą energiją. Ir taip su kiekviena sritimi, tikslais, norais, pareigomis.

Ir jeigu viską nukreipsime į darbą - nukentės šeima ir atvirkščiai.

Išmokus tai suvaldyti, valdyti, matuoti - tampi meistras gyvenime. Gyvenimas klostosi harmoningai, subalansuotai: viskas savo vietoje, sveikata gera, santykiai geri, realizacija…

Jeigu energijos nenukreipsime ar nepanaudosime, tai nereiškia, kad jos tekėjimas į mūsų gyvenimą sustos.

Netekantis vanduo upėje virsta pelke.

Su energija taip pat - netekanti energija virsta neigiamomis emocijomis:

Pykčiu, nepasitenkinimu, nerimu, susierzinimu. tingumu ir t.t.

Taip pat su neįgyvendintais tikslais, su savo savirealizacijos, išraiškos stabdymu, visa tai virs pelke emocijų jei nebus išreikšta. Viskas, kas turėjo būti realizuota per mus ir netapo realizuota - kažkur turi pasidėti.

Silpniausia, kai visą šį negatyvą perduodam į aplinką įvairiomis formomis pagal kiekvieno išradindumą:

Facebook ar Delfi komentarai, šeima, politika, valstybė, dievas, tauta, apkalbos, kaltinimai, patyčios, pavydas.

Tai tarsi išgyvenimo mechanizmas - atsikratyti negatyvios energijos, kuri mus pačius valgo iš vidaus. Tik šiuo atveju su neigiamu atspalviu į aplinką.

Atsikračius susikaupusių emocijų būna lengviau, iki kol jos vėl prisikaupia, nebent pradedame ją panaudoti tinkamai - pagal paskirtį realizuoti.

Nelaukus, kol energija užsistovės, panaudojus ją iškart, tokių emocijų neprisikauptų.

Bet ciklas po ciklo elgiantis taip pat, neevoliucionuojame.

Galima pasirinkti ir kitą strategiją.

Suprasti kokios šaknys visų kylančių negatyvių emocijų. Tikėtina, suprasime, kad dažniausiai mūsų jaučiamas pyktis, kaltinimai, neapykanta ir kitos sunkios emocijos yra tik pasekmė mūsų nedaromų veiksmų.

Tai atsakomybė už emocijas.

Atsakomybė už viską savo gyvenime, vietoje skundžiantis ar kaltinant - pakeisti ir daryti.

Pradėti nuo savęs. Viską galime pakeisti.

Nepatinka valstybė? O ką padarei, kad ji būtų geresnė? Ką padarei, kad gyventum ten kur patinka?

Nepatinka kūnas? Kokias pastangas skyrei mitybai, fiziniam aktyvumui?

Nepatinka darbas? Kodėl nepakeitei?

Tavęs negerbė? O ar gerbei save pasakydamas savo poziciją?

Tave apgavo? O kur buvo tavo pasigilinimas į situaciją?

Ir daugelis gyvenimo situacijų yra mūsų rankose.

Pirminis veiksmas panaudoti energiją pokyčiui nesukūrus emocinių pelkių.Tada visada vyks progresas.

Viskas, kas yra mūsų rankose yra mūsų atsakomybė.

Energija (mintis, norai, motyvacija, idėja) -> veiksmas -> rezultatas

Energija -> laukimas, nedarymas -> negatyvios emocijos -> nukreipimas į kitus -> palengvėjimas -> likimas savo vietoje -> degradacija

2 pasirinkimai. 1 - laimė. 2 - skausmas