Esu priėmęs daug tinkamų sprendimų, kurie vedė mano keliu ir vizija, kuria noriu eiti, kuri džiugina, kurioje matau savo gyvenimą ir procesą kaip patį prasmingiausią.

Bet esu priėmęs ir netinkamus sprendimus, kur nepaklausiau savęs ir pasekmės visada tokios pačios - blogos.

Žinau, ką reiškia nepaklausyti savęs ir su tuo gyventi visus metus. Pavyzdžiui - netinkama gyvenamoji vieta ar santykiai, kuriuose nesi savimi.

Gyventi neklausant savo vidaus - kelias į mirtį. Ir ta mirtis ne tik tiesioginė, bet ir egzistencinė-filosofinė. Kai nejauti gyvenimo ir kasdienybės, galima teigti esi miręs. Nes ko vertas gyvenimas, kai jame nėra pačio tavęs?

Kai jame nėra tavo norų?

Tavo pasirinkimų?

Tavo taip? Tavo ne?

Toks gyvenimas bevertis. Yra sakoma, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas unikalus ir vertas biografijos.

Nemanau.

Žmogus, kuris neįgyvendina savo norų, viduje negali savęs vertinti. O ar tada gali tikėtis to iš aplinkos?