Skaudi tiesa, kurią skaudžiausia pripažinti sau. Ypač, kai “nutinka” gyvenimas.

Kas mane iš tikrųjų pažįsta, žino mano pasakymą - tu pats esi atsakingas už Tai.

Kaip ir nekalta frazė, bet esminė. Griežta, sunki, brandi. Silpniems - atgrasi.

Tu esi atsakingas už viską, kas vyksta su tavo gyvenimu. Ir nuo to nepabėgsi.

Sergi? Tu pats tai susikūrei.

Mažai uždirbi, esi nelaimingas? Tai tavo kūrinys.

Tave apgavo? Tave užpuolė? Depresija? Praradimas?

Tu pats tai susikūrei. Ir oj kaip kartais būna sunku pripažinti kai kuriuos dalykus, kai situacijos būna labai skaudžios.

Ir taip, žinau visus tuos pasiteisinimus ir aukos vaidmenis. “Bet”, “už kitą neatsakau”, “to negalėjau pakeisti”.

Galėjom ir galim pakeisti viską ir bet ką, kas susiję su mūsų gyvenimu. Ir kad, ir kiek atrasi pasiteisinimų, aš tau atrasiu tavo atsakomybę ir argumentą, kad tai tu susikūrei šią situacija ar aplinkybę.

O taip! Sunku.

Ir taip, dažnai tai nebūna “sąmoningi” ar budrūs pasirinkimai. Daug ką sukuriame pasąmoningai.

Bet sakysi, o kaip aš esu atsakingas už tai, kad mano šalyje blogi įstatymai? - Važiuok ten, kur bus geresni. Arba susikurk tokį gyvenimą, kad įstatymai tau neturėtų tokios įtakos. O taip, prireiks pastangų, tiesa?

Mažai moka atlygio? O ar aplinkuje nėra, kurie uždirba daugiau? Ar iš tikrųjų atradai veiklą, kurioje gali save reikšti ir uždirbti pakankamai? Ar įgyvendinai visas savo idėjas? Kiek iš tavo planų liko tik mintys? Tad skųstis nereikėtų…

Visose temose, Viskas. Galiausiai. Mūsų. Rankose. Viskas. Nėra nei vienos situacijos mano gyvenime už kurią aš pats nebūčiau atsakingas. Visur renkuosi aš, ir visi pasirinkimai ateina su savo pasekmėmis. Nepatiko pasekmė? Pasirink kitaip. Patiko rezultatas? Pasirinkimus kartok.

Su tuo ateina didžiulė galia, bet ir didžiulis darbas. Tenka sau pripažinti, kad nesame “aplinkos” auka ar nekalti avinėliai. Nebelieka vietos kaltinti valdžią, dievą ar kaimyną.

Tai ką gyvenime turim, tas ir esam. Niekas nevyksta “bereikalo”. Viskas vyksta taip, kokius sprendimus (giluminius) esame priėmę.

Tame nebelieka jokio kaltinimo, pasiteisinimų ar priekaištų. Lieka: menas gyventi ir kurti gyvenimą, kurio norime.

Tokiame suvokime nebelieka kaltų ar nuskriaustų, nes giliai viduje tai mūsų sprendimas. Giliai viduje mes esame sielos, su savo norais, pasirinkimais ir renkama patirtimi.

Ir kai kartais norima kažko gailėtis ar užjausti, aš visada sau primenu, esi ten, kur ir norėjai būti ir nereikia meluoti sau ir kitiems, kad kažkas tau pakenkė ar kad tapai “auka”.

Kažkas nepatinka? Pats tai susikūrei, pats tai pritraukei, pats ten atsiradai. Kuopkis savo daržą ir neapsimesk.

Visada turi pasirinkimą rinktis kaip gyventi.

Amen.