Tai kas dabar dedasi pasaulyje - nieko naujo. Pasaulis sukasi ciklais ir tai kartojasi, istorija kuriasi toliau. Karai, marai, ligos, politikos…

Juk norisi tos amžinos taikos ir debesėlių…

Taikos negalim iš gyvenimo tikėtis, kai savy turime tiek prieštaravimų, pasimetimo, “nelaimingumo”.

Pasaulį kuriame mes - žmonės, pagal realybę, kuria gyvename. Viskas prasideda mūsų suvokime apie save ir iš to gimsta gyvenimas, kurį susikuriame. Ir visų mūsų gyvenimų visuma - gyvenimo realybė.

Politikai, prezidentai ir visi kiti, tie patys žmonės su savo pasaulio matymu. Jie daro taip, kaip supranta. Kaip ir kiekvienas iš mūsų.

Kad suprasti, kas vyksta pasaulyje, galima skirti dienų dienas ir vis tiek neturėti supratimo.

Bet kas iš to jei žinosim pasaulinių įvykių esmę? Kaip tai keis mūsų gyvenimą? Ar tame kažką galėsim pakeisti?

Niekaip. Darysim tą patį. Ir mūsų pyktis, irzulys ar “tiesa” liks tik mums.

Išoriniai įvykiai tampa tik dar viena priežastimi nusisukti nuo savęs. Nes kol nebus aiškumo, ramybės ir tiesos viduje, išorėje to nerasime niekados. Chaosas mumyse - chaosas ir mūsų aplinkoje.

O jei tą ramybę turime viduje, išoriniame pasaulyje tą atrasime taip pat. Natūraliai vidinė tikrovė pritrauks tą patį ir išorėje.

Ir tam neturės įtakos jokie įvykiai. Net globalaus masto. Pasaulis “žais” toliau. Toliau kariaus, toliau derėsis ir “žais” pagal savas taisykles.

Vertingiau jei visą tą energiją, kurią skiriam naujienom, žiniom, nukreipsim į savo gyvenimą. Į savo tikslus, savo gerovę, savo šeimą.

Žaiskim savo gyvenimo taisyklėmis, kurios kuria mus ir mūsu aplinką laimingais.