Nepriimti sprendimai - gyvenimo judėjimo atsisakymas.

Kad gyvenimas tekėtų per mus, jam reikia suteikti erdvę - priimti sprendimus, kurie tvyro ore. Turime pasakyti dalykams taip arba ne, nesimėtyti ir nepakibti “tarp”.

Mūsų sprendimai formuoja mūsų gyvenimo kelią, o jų nepriėmimas, kaip rankinis stabdis, kuris sustabdo mūsų gyvenimą.

Jautiesi įstrigęs, apatiškas, pilkumoje, lyg uždarytas dėžėje, kurioje jau seniai viskas išbandyta ir patirta? Gal tai nepriimtų sprendimų pasekmė? Užšaldyto gyvenimo pasekmė?

Atrodo tereikia nuspręsti ir pasirinkti, bet kodėl kartais taip sunku tai padaryti? Tereikia pasakyti taip arba ne.

Norint nuspręsti teisingai, būsime priversti save išgirsti. Išgirsti vidinį balsą, kuris nekalba abejonėmis, turi labai aiškų sprendimą, kuris nebūtinai bus patogus ir malonus aplinkai ar mums patiems. Išgirsti save reikia drąsos, ir dar daugiau drąsos tai įgyvendinti.

Priimti sprendimą reiškia, kad kažko teks atsisakyti ir kažką teks įsileisti. Kas jeigu tai daugelio metų kurti santykiai? Darbas? Miestas? Namai?

Ar pajėgsiu?

Kaip bus toliau?

Pradėti iš naujo? Vėl viskas nuo pradžių?

Aš esu už tai, kad geriau nugyventi savimi ir širdimi nors 1 sekundę, nei likusį gyvenimą ne savimi. Mano suvokimu, gyvenimas nevertas nieko, kai jame mūsų nėra, kai savastis užspausta ir tiesiog egzistuojam.

Priimti sprendimams reikės girdėti save. O, vaikyti, ne visada norisi girdėti tiesą. Bet gyventi mele sau - ne išeitis.

Kiek daug sau neatsakome tiesos ir delsiame su sprendimais, saugodami save ir kitus, bet kartu nesuvokdami, kad tai didžiausia žala mums ir tiems patiems - kitiems.

Kiekvienas pristabdytas sprendimas, veda į pristabdytą gyvenimą.

Bet visgi, nepriimti sprendimai nepaliks mūsų ramybėje. Energija priimti sprendimui mus spaus, mes bandysim priešintis, bet ateis laikas, kai pasipriešinti negalėsim, o metų gali būti praėję daug.

Vertinkime savo laiką, kad jo didžiąją dalį būtume ten, kur širdis.