Kartais reikia pasakyti NE net ir savo artimiausiems. Jeigu jaučiame, kad kai kurie žmones musu gyvenime mus stabdo arba jauciame beprasmybe būdami kartu, gal tai ženklas, kad turime nutraukti tarpusavio ryšius.

Turejimas nereikalingų ar “pasibaigusių” santykių sekina ir valgo mūsų energiją. Todėl bendraujant galime jausti susierzinimą ar išsekimą po pabuvimo kartu.

Draugai didžiulis ir svarbus reiškinys kiekvieno gyvenime. Turime viso gyvenimo draugus, turime trumpus pakeleivius.

Viso gyvenimo draugų turime dažniausiai vienetus, visi kiti kaip ir traukinio stotelės - išlipa ir įlipa nauji.

Savivertė - buvimas tai kas esame iš esmės - būti savo kelyje, savo rogėse ir kai mūsų aplinkoje yra žmonės, kurie mūsų gyvenime jau nebeturėtų būti ar su kuriais neturime nieko bendro, tai trukdo eiti savo keliu, būti savimi. Nes mūsų kelias turi būti su tais žmonėmis, kurie jame būti turi, o jei tai blokuosime - tai ir savo kelyje pilnai būti negalėsime.

Eidami savo gyvenimo keliu pritrauksime įvairių žmonių, draugų, pažįstamų. Su kiekvienu iš jų turėsime skirtingas patirtis, nuotykius, projektus.

Svarbiausia, kad jau iš traukinio išlipę žmonės, būtų paleisti ir į gyvenimą leistume priimti naujus.

Kadangi nuolatos gyvenimas juda, daugelis žmonių taip pat keisis mūsų gyvenime, kadangi keliai tiesiog išsiskiria. Bet kai kurios mūsų vidinės dalys negali paleisti tų draugų, kolegų, pažįstamų, antrų pusi, kai jau būna laikas.

Nepaleidus šių žmonių sustabdome patys save, tarsi pririšame virves ir neleidžiame eiti nei jiems, ir negalime eiti patys, kadangi vienas kitą tempiame - eikvojame jėgas, o mūsų gyvenimas stingsta ir pamažu virsta pelke. Nes tas kas nejuda į priekį, tas eina atgal, nes pasaulis ir gyvenimas juda nuolat.

Taip pat mūsų vietos negali užimti kiti draugai, kolegos, antrosios pusės, kol vietos neatlaisviname.

Taigi, sustojame ir patys, trukdome ir jiems. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir mus stumia. Patiriame negatyvias emocijas, vėliau gal ir ligas, įvairius įvykius, kurie mus išmuša iš vėžių ir primena, kad negalime stovėti vietoje, nes vyksta degradacija. Kol neišmokstame paleisti žmonių, kurie jau nebeina kartu su mumis, kenčiame - gauname pamokas.

O jeigu tai paleidžiame, kai tam laikas, tuomet kaip mat pasijaučiame laisvesni, energingesni ir mūsų gyvenimas pradeda tapti ir vėl gyvybingu.

Kaip paleisti?

Žmogų pavyks paleisti, jeigu būsime tam pasirengę, aiškiai žinosime, kad jau laikas, kad mūsų nejungia jokie dalykai. Pasirenku žodį "žmogus", kad būtų paprasčiau perteikti informaciją, nors kiekvienas tas žmogus kiekvienam iš mūsų yra labai brangus ir turi daug artimesnius žodžius kaip draugas, mergina ir pnš.

Pirmiausia, reikia jausti, kuriuos žmones ar draugus ar kitus aplinkinius laikas paleisti. Vieni jaučiasi aiškiai, kad su jais nebėra nieko bendro, kad jie mus riboja ir panašios priežastys. Būna visaip. Tačiau pagrindiniai dalykai - mūsų niekas nesieja, nebejaučiame, kad turime bendrų tikslų, pomėgių, veiklų, darbų, tai gali pasireikšti kaip energijos neturėjimas kartu būnant ar po buvimo kartu, kartais tai būna tiesiog neturėjimas ką kalbėti, bendrų temų.

Geriausiai apibūdintų - nejautimas energijos, kuri mus vienytų.

Kai jaučiame, kad tą žmogų laikas paleisti, galime pereiti šį procesą:

a) Atleidimas. Jeigu jaučiame nuoskaudas, pyktį, neapykantą ar kitokias nemalonias emocijas, jausmus, tuomet reikėtų sugebėti atleisti. Idealiausia, jei suprastume kodėl tai jaučiame, tačiau tai kita tema. Atleidimas veiks tik tuomet, kai jis tikras ir nuoširdus, o tam reikalinga aiškus suvokimas iš kur ta emocija ar emocijos.

b) Suvokimas kaip tas žmogus įtakojo mūsų gyvenimą ir kokius dalykus padėjo suprasti, išmokti. Kaip šis žmogus prisidėjo prie mūsų gyvenimo. Gal per pozityvią pusę, gal oer negatyvią. Tačiau esmė suprasti jo indėlį mūsų gyvenime.

c) Dėkingumas už dalykus, kuriuos mums suteikė, išmokė, padėjo. Padėkokime už viską, nes dėka gerų ir blogų dalykų mes augome. Jei ne jis, tuomet nebūtume to supratę, išmokę, patyrę.

d) Galiausiai išsakykime tokį ar panašų vidinį ketinimą - teiginį:

„Dabar Nutraukiu su tavimi visus ryšius bei paleidžiu, linkiu viso ko geriausio Tau. Prašau tarp mūsų atstatyti tokį santykį, koks reikalingas mūsų abiejų gyvenime šiuo metu.“

(galite vizualizuoti mintyse, kad žmogus tiesiog nueina tolyn ir išnyksta horizonte tarsi panirdamas į rūką.).

Ir kai paleisite visus žmones, kuriuos laikas paleisti, galite išsakyti tokias mintis:

„Su visais likusiais mano gyvenime žmonėmis atnaujinu visus ryšius pagal dabartinę savo energetika, gyvenimą bei tikslus. "

Tai reikalinga, kad greičiau vyktų vidiniai procesai ir jūsų visi gyvenimo aplinkiniai jus pradėtų jausti, matyti pagal toks koks esate šiuo metu.

Ir dar turiu sustiprinti mintį, kad ne visi draugai ar žmonės esantys mūsų gyvenime išeina, kai kurie lieka visą gyvenimą ir tai nuostabu. Jeigu kartu augate, einate, vienas kitam suteikiate prasmę, tuomet ir jūsų buvimas kartu gali išlikti iki mirties.

Taigi, kad būtume savo kelyje, ums reikia, kad mūsų aplinkoje būtų žmonės, kurie atitinka mūsų gyvenimo vietą, kelią, tikslus, vertybes. Visi kiti žmonės mus apkrauna, apsunkina ir trukdo pilnavertiškai judėti ir realizuoti save, kas natūraliai trukdo būti pilnu ir savimi pasitkinčiu ir čia ribojasi mūsų savivertė.

Gyvenime apsupant save žmonėmis, kurie yra “savi”, “mūsų žmonės” mes aplink save sukuriame tarsi aurą, kad mes save vertiname, nes esame su tais, kurie pakeliui su manimi. Tuomet gyvenime vis labiau pritrauksime tik tinkamus žmones.