Gyvenimas širdimi

Širdis – Dievo, Tėvo, Kūrėjo (tinka visi pasakymai) mums suteikta dalis jausti savo vietą Visatoje arba tiesiog šiame gyvenime ir jo kasdienybėje. Tai mūsų kompasas, švyturys ir žinojimas, kur gyvenime būti, ką pasirinkti, kam pasakyti taip, o kam ne. Gyventi širdimi, tai jausti ir rinktis tai, kur mums skirta pagal Visatos suteiktą kelią. Širdis – mūsų jausmas, kur turime būti.

Jeigu manęs klaustų, ko labiausiai norėčiau kitame gyvenime, sakyčiau, kad girdėti savo širdį. Žinau, kad tada, jausiu kur mano vieta, būdamas savo vietoje, pritrauksiu situacijas, žmones ir galimybes, kurios yra skirtos man, o svarbiausia Visatai nebūsiu trukdis, kuriantis sau ir kitiems kančias bei negatyvą.

Asmeninis gyvenimo kelias - Visatos mums duotas kelias, kuriuo jausdami savo širdį einame ir esame savo vietoje, pozicijoje, nesikirsdami su kitų gyvenimais ir rolėmis.

Ar visi turime dvasinę širdį? Taip. Ar visi jos klausomės? Ne.

Girdėti savo širdį, reikštų, kad priimsime sprendimus, kurie nebus visuomet lengvi ir malonūs. Nors po kiekvieno sunkiausio ar lengviausio sprendimo visuomet ramybės ir užtikrintumo jausmas viduje.

Girdėti savo širdį, eiti kartu su Visatos energijomis, Dievo energijomis.

Klausant širdies niekada nebus “gal” ar “nežinau”. Širdis visada jaučia, ką rinktis, net jei protu nesuprantama ir atrodo nelogiška.

Didžiausi širdies klausymo išbandymai tuomet, kai sprendimai sunkūs. Tačiau su didžiausiais išbandymais, didžiausias ir augimas bei meilė.

Gyventi širdimi, kaip ir būtų lengva. Tiesiog visada ją girdėk ir rinkis sprendimą: TAIP ar NE. Visgi, kas nutinka, kad širdies balsą užgniaužiame?

Nutinka visko. Per įvairias vidines programas ar blokus nepajaučiame širdies atsakymo, būtent tie blokai ar programos trukdo išgirstį širdį ir priimame ne tą sprendimą, kurį būtume priėmę širdimi. Pavyzdžiui, kažkas pasiūlė puikias karjeros galimybes ir aplinka sako, kad atsisakyti būtų kvaila, juk tai “vienintelė” gyvenimo galimybė. Tačiau širdis nebūtinai ten veda, nes galbūt kelias yra visai kita kryptimi, kur laukia kiti nuotykiai, tačiau dėl godumo bei aplinkinių spaudimo priimame “vienintelei” galimybei sakome Taip.

Metai bėga, pinigų uždirbame, tačiau laimės nėra, nes viduje tuštuma, tarsi kažko trūksta. O trūksta to širdies sprendimo, kuris būtų vedęs kitur, kur laukė kiti žmonės, kitos galimybės, tačiau nebūtinai daugiau pinigų ar karjeros.

Širdis nėra apie daugiau, greičiau, maloniau, skaniau ar kažkaip taip. Čia neveikia proto balsas ar logika, neveikia visuomenės normos ar taisyklės. Tačiau, tuo pačiu, širdis gali rinktis ir visiškai standartinius, logiškus ar pragmatinius sprendimus, nes būtent jie gali vesti ten, kur reikia nueiti.

Gyventi širdimi reikia vidinės laisvės ir atvirumo, kad gali būti visaip, reikia visiško lankstumo pasirinkimuose. Kol yra ši laisvė, kad gyvenime gali būti visaip, tol leisime savo širdžiai jausti ir jos vedami priimti tinkamiausius mūsų keliui sprendimus.

Čia ir didžiausias paradoksas, kur reikia pilno atsidavimo, pasiryžimo ir kantrybės. Nes gali būti visaip! Nėra gerai ar blogai, yra taip, kaip jaučiu, kad reikia rinktis.

Gyvenimas širdimi yra visiškas atsidavimas Visatos, Dievo vedimui, be abejonių, bet su nuolankumu ir pasitikėjimu, su atsidavimu, kad ir kaip bus - aš einu ten, nes jaučiu širdimi. Gal laukia sunkumai, gal laukia iššūkiai, aš einu ir klausau savo širdies. Gal reikės atsisakyti senojo gyvenimo, nutraukt ryšius su draugais ar mesti karjerą, kuri nešė finansus - išjaučiu širdį, einu ir padarau, priimu sprendimus ir būnu drąsus. Būtent toks yra širdies kelias. Jis apie visiška drąsą, ryžtą ir meilę Dievui.

Girdėti savo širdį yra didžiausias vidinis džiaugsmas, kuris gyvenimą paverčia prasmingu, įdomiu ir vedančiu į laimę. Tuomet, tu, kaip esybė tampi Visatos dalimi, kuri dalyvauja ir kuria kartu su Dievu ir Visata.

Šių laikų pasaulyje, gyvenimas širdimi skamba, kaip metafora ir pasakų pasaulis. Pavyzdžiui, didelė visuomenės dalis tiki ne savo širdimi, bet naujienų portalais, moksliniais tyrimais ar ekspertų nuomone. Ir tikrai sunku atsilaikyti, kai viskas taip įtikinamai skamba, o pasaulis kapitalistinis ir visur skaičiuojantis pinigus. Tačiau čia ir įdomiausia, nes net ir tokiais laikais, gyvenimas širdimi nėra “senovė” ar tik graži frazė, su širdimi mes vis tiek jaučiame dabartinį pasaulį, su visais prieskoniais ir niuansais bei ką jame asmeniškai turime daryti, naudojamės technologijomis ir galimybėmis, neatsisakydami to. Jaučiant savo širdį atsirinksime mokslą, medijas ar naujienas tas, kurios tinka mūsų kelyje, tačiau ne aklai ar ne todėl, kad kažkas taip sakė, o todėl, nes širdimi jaučiame, kad būtent tai yra tiesa mūsų kelyje.

Tačiau, tai tik mano rašliavos, teorija. Gyvenimas širdimi tai praktika. Klausimas, o kaip ją išgirsti? Kaip išgirsti širdį, jeigu niekada jos nejaučiau? Kaip žinoti, kad tai ne tik pasakos, o savo kailiu pajusti ir gyventi tuo?

Viskas prasideda nuo vidinio ketinimo. Kai vidumi pajaučiame, kad TAIP, tai yra tai, ko man reikia, gyvenimas pradeda keistis. Ateina reikalingi žmonės, pagalba ir įvykiai, kurie turi įvykti. Kantrybės! Kas beldžiasi, tam bus atidaryta.