Galvodavau, kodėl žmonėms taip sudėtinga būti vieniems. Nekalbu apie pastovų buvimą vienam… Bet bent keletą dienų. O gal net savaitę…

Be draugų, be šeimos, be kolegų, be pačių artimiausių.

Įsitikinau, kad neįmanoma pilnai, iš esmės pailsėti, jeigu nesame vieni. Ir kol kas neatradau tai paneigiančių argumentų.

Buvimas su savimi - bendravimas su savimi. Ir jeigu šalia yra kažkas kitas, bendravimas vyks su juo. Net jei būnama tyloje su kitu, mintys vis tiek yra ne apie save. Vis tiek jausime šalia esantį, nebus 100% dėmesio sau.

Man tikras poilsis, kad iš gelmių jausčiausi pailsėjęs, turi būti vienatvėje. Turiu būti tik aš ir nieko daugiau.

Su savo mintimis. Visomis. Išgirsti viską, kas tvyro viduje. Išgirsti visas savo mintis, abejones, sprendimus, skausmus, džiaugsmus. Išgirsti viską, kas buvo ilgą laiką nustumiama į šalį.

Jeigu to nepadarau - tolstu nuo savęs, nesijaučiu laimingas, darnoje.

Kuo toliau gyvenu, vis labiau suprantu - ryšys su savimi yra pirminis, kurį turime puoselėti, nes be jo santykiai su kitais tampa komplikuoti, nepilnaverčiai.

Nesukurdami ryšio su savimi, tai bandysime kompensuoti per aplinkinius santykius. Ieškosime kituose to - ko nesuteikiame patys sau. Mums visada jausis kažkoks nepriteklius, nepasotinamas, nepaaiškinamas.

Vidinė tuštuma ir ryšio su savimi neturėjimas ir nepuoselėjimas veda link dar didesnės tuštybės ir tuščių santykių kūrimo.

Supratau, kad žmonėms sunku būti vieniems, nes jie bijo savęs ir, deja, bet savęs nepažįsta. Bijo suprasti ir išgirsti tikrąsias mintis, jausmus, pripažinti tiesą, tikrovę. O be to - mes nesame tai, kas esame viduje ir nedarome tai, ką jaučiame.

Nes pripažinus tai, reikės imtis veiksmų ir priimti sunkius sprendimus. Kaip, kad pradėti gyventi savo gyvenimą ir klausytis savo norų. O tam reikės daug kam pasakyti ne, atsisakyti, nutraukti, o kartu pradėti, priimti ar pasakyti taip.

Santykis su pačiu savimi mūsų pamatas, ant kurio statomas visas mūsu gyvenimas.

Be tvirto pamato, nieko gero ir ilgalaikio nepastatysim.

Jei neturi ryšio su savimi - neturi savęs. Jei neturi savęs - gyvenimas beprasmis, tuščias ir vedantis į nesibaigiančius nusivylimus.

#sąmoningumas #santykiai #laikassau #poilsis #vienatve #dvasingumas